Geoterminis šildymas – ilgalaikė investicija, kuri gali užtikrinti ne tik mažesnes šildymo išlaidas, bet ir nepriklausomybę nuo kintančių energijos kainų. Tačiau ši technologija nėra universali – norint maksimaliai išnaudoti jos galimybes, būtina iš anksto įvertinti svarbius veiksnius: nuo sistemos tipo iki montavimo subtilybių.
Skirtingi geoterminiai šildymo sprendimai: ką pasirinkti?
Geoterminiai šilumos siurbliai siurbliai naudoja žemėje esančią šilumos energiją, tačiau jų įrengimo būdai gali skirtis. Renkantis sistemą, svarbu žinoti, kuo skiriasi horizontalūs kolektoriai, vertikalūs gręžiniai ir kiti šilumos surinkimo metodai.
- Horizontalus kolektorius. Šis sprendimas reikalauja didelio sklypo ploto, nes kolektoriaus vamzdynai klojami negiliai – maždaug 1–2 metrų gylyje. Toks variantas tinka, jei sklype nėra užstatytų zonų ir galima skirti pakankamai vietos.
- Vertikalūs gręžiniai. Jie įrengiami gręžiant giluminius šulinius, kurių gylis gali siekti nuo 50 iki 150 metrų. Šis metodas idealiai tinka mažesniems sklypams, tačiau gręžimo darbai reikalauja didesnių pradinių investicijų.
- Atviro ciklo sistema. Vietoj kolektorių naudojamas gruntinis vanduo, kuris pumpuojamas, šildomas ir vėl grąžinamas į gręžinius. Tai itin efektyvus, bet ne visuose regionuose įmanomas sprendimas.
„Nesvarbu, kokį geoterminį šildymo būdą pasirenkate – svarbiausia tinkamai įvertinti sklypo galimybes ir būsimas eksploatacines išlaidas. Dažniausiai rekomenduojame vertikalius gręžinius mažesniems sklypams ir horizontalius kolektorius tiems, kurie turi pakankamai laisvos erdvės“, – sako šildymo sistemų specialistas Tomas Žukauskas.
Kaip pasirinkti tinkamą galią pagal būsto dydį?
Geoterminio siurblio efektyvumas priklauso nuo jo galios, kurią būtina tinkamai parinkti pagal būsto šilumos poreikius. Per silpnas įrenginys nuolat dirbs maksimaliu režimu, didins elektros sąnaudas ir gali nesugebėti palaikyti reikiamos temperatūros.
- 80–100 m² namui reikalingas apie 5 kW galios siurblys.
- 150–200 m² būstui dažniausiai tinka 7–10 kW įrenginiai.
- 250–300 m² pastatams reikalingas 12–15 kW geoterminis šilumos siurblys.
Svarbu ne tik būsto dydis, bet ir jo šiluminė varža – gerai izoliuoti namai sunaudoja mažiau energijos, todėl galima rinktis mažesnės galios sistemą.
Kiek vietos reikia geoterminei sistemai?
Erdvės poreikis priklauso nuo pasirinkto šilumos surinkimo metodo.
- Horizontalus kolektorius reikalauja didelio sklypo ploto – vidutiniškai 1,5–2 kartus didesnio nei šildomas būstas.
- Vertikalūs gręžiniai užima mažai vietos, tačiau gali būti apribojimų dėl grunto tipo ir gręžinių gylio.
- Atviro ciklo sistemos montavimas priklauso nuo gruntinio vandens prieinamumo ir reikalauja dviejų šulinių – vieno vandens išsiurbimui, kito jo sugrąžinimui.
Jei sklypas yra mažas ir užstatytas, dažniausiai renkamasi vertikali gręžinio sistema, nes ji užima mažiausiai vietos.
Ką reikia žinoti apie leidimus ir techninius reikalavimus?
Geoterminio šildymo įrengimas gali pareikalauti tam tikrų leidimų, ypač jei planuojami giluminiai gręžiniai.
- Gręžinio leidimas. Jei gylis viršija 20 metrų, būtina suderinti projektą su atsakingomis institucijomis.
- Aplinkosaugos reikalavimai. Kai kuriais atvejais reikia įvertinti galimą poveikį požeminiams vandenims.
- Tinkamas įrengimo planas. Svarbu iš anksto suplanuoti kolektorių ar gręžinių vietą, kad ateityje jie netrukdytų kitai infrastruktūrai.
Geoterminio šildymo įrengimas nėra paprastas sprendimas – tai ilgalaikė investicija, kurią reikia kruopščiai suplanuoti. Geoterminiai šilumos siurbliai (gruntas-vanduo) skiriasi savo techniniais parametrais, todėl kiekvienu atveju svarbu rinktis individualų sprendimą, atitinkantį būsto specifiką ir šeimos poreikius.
