Kiekviename daugiabutyje yra viena figūra, kurią žmonės mato rečiau nei liftą, bet kuri lemia, kiek sumokėsi už šiukšles, ar bus pašalintas stogas ir kaip ilgai lauksi laiptinės remonto. Tai – bendrijos pirmininkas. Nuo jo priklauso ne tik administraciniai formalumai, bet ir gyventojų kasdienybė. Vis dėlto klausimas, kur baigiasi jo teisės ir prasideda gyventojų valia, dažnai išlieka be aiškaus atsakymo.

Dažniausios painiavos: ką iš tikrųjų gali bendrijos pirmininkas

Pirmininko įgaliojimai įtvirtinti įstatymais, tačiau praktikoje jie dažnai išsiplečia toliau, nei turėtų. Pirmininkas gali atstovauti bendriją, pasirašyti sutartis, kviesti paslaugų teikėjus, organizuoti techninius darbus. Tačiau visa tai turi būti derinama su gyventojų sprendimais, kai tai susiję su esminiais finansiniais klausimais.

Problema kyla tada, kai namo gyventojai neseka bendrijos dokumentų, o pirmininkas tuo pasinaudoja. Pasirašomos sutartys dėl stogo remonto, užsakomos brangios paslaugos, perkami įrankiai ar net samdomi asmeniniai rangovai – visa tai kartais vyksta tyliai. Ir net jei viskas daroma „vardan bendro gėrio”, teisėsauga žiūri į tai kitaip, kai nėra jokio susirinkimo protokolo ar gyventojų balsavimo rezultato.

Kas leidžiama – be gyventojų pritarimo

Yra darbų, kuriuos pirmininkas gali atlikti be papildomo susirinkimo. Pavyzdžiui, nedideli techniniai taisymai, buitinės avarijos šalinimas, laikinų paslaugų užsakymas. Įstatymas leidžia veikti ten, kur reikia operatyvumo ir kur nereikalingas papildomas biurokratinis ratas.

Bet kai kalba eina apie ilgalaikes sutartis, didesnius pirkinius ar rekonstrukcijas – pritarimas būtinas. Jei pirmininkas to nepaiso, tokie sprendimai gali būti ginčijami teisme.

Istorijos iš gyvenimo: kai pasitikėjimas kainuoja per daug

Viena moteris iš Kauno sužinojo apie stogo renovaciją tik tuomet, kai gavo sąskaitą. Nors darbai jau vyko, nei susirinkimo protokolo, nei oficialaus sprendimo nebuvo. Kaimynai buvo įsitikinę, kad viskas suderinta. Deja, pirmininkas veikė savo nuožiūra. Moteris kreipėsi į savivaldybę, kuri patvirtino – sprendimai priimti pažeidžiant procedūras.

Tokių atvejų – dešimtys visoje Lietuvoje. Ir dauguma jų nutinka ne iš blogos valios, o iš įpročio. Pirmininkas įsitikinęs, kad žino geriau, o gyventojai – kad nieko nepakeis.

Ką daryti, jei jaučiate, kad situacija slysta iš rankų

Svarbiausias žingsnis – pradėti domėtis. Gyventojai turi teisę prašyti visų bendrijos dokumentų kopijų, susirinkimų protokolų, sutarčių. Jie turi teisę žinoti, kaip leidžiami jų pinigai.

Jei kyla įtarimų, galima kreiptis į savivaldybės būsto priežiūros skyrių arba profesionalias administravimo platformas, kaip https://www.housecare.lt/. Ten galima gauti ne tik konsultacijas, bet ir realią pagalbą keičiant administratorių ar inicijuojant gyventojų balsavimą.

Ne priešas, o partneris – kai taisyklės aiškios visiems

Tinkamas bendrijos pirmininkas – tai žmogus, kuris atstovauja visiems, o ne sau. Tačiau tam reikia dviejų dalykų: gyventojų aktyvumo ir skaidrumo. Kai visi žino, ką kas gali ir ko negali, kai dokumentai lengvai prieinami, o sprendimai – aiškūs, tada gyvenimas daugiabutyje tampa švaresnis ne tik fiziškai, bet ir morališkai.